ve

2 vè interj. 1. reiškiant nustebimą: Vè, kur nebūs muzikantų!? Būdavo Krž. Vè, tavo sprandelis, – kas ano kietumelis S.Čiurl. 2. M, BŽ596, KŽ, Brs, Pln, Mrj reiškiant pasišlykštėjimą: Vè koks bjaurus! NdŽ. Vè, neėsk skirpstų DūnŽ. Tie blynai vè, pusžaliai Krš. Neimk, matai, ka vè Krš. 3. kartojant nusakomas neaiškus kalbėjimas, mėgdžiojimas: Vè vè – tep prastai kalba Azr. Ve ve ve! – atsiliepė Alyzas, nubėgdamas pirma manęs J.Balt. Kasžin kas mėgdąsis: „ve ve ve“ BsMtI27.